Metais, kurių pagrindinis įvykis buvo koronviruso pandemija, Europos Sąjunga, jos piliečių nuomone, buvo tinkamiausiai pasirengusi reaguoti į esamus iššūkius ir pasirūpinti ateities galimybėmis.
Naujoje specialiojoje „Eurobarometro“ apklausoje, kuri buvo paskelbta prieš Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkams pasirašant bendrą deklaraciją, ypatingas dėmesys skiriamas Konferencijai dėl Europos ateities, vertinamas požiūris į ją ir kai kurias aptarsimas temas. Šios konferencijos tikslas – sukurti naują viešą forumą, kuriame vyktų atviros, įtraukios, skaidrios ir struktūriškai apibrėžtos diskusijos su europiečiais jiems rūpimais bei įtakos jų kasdieniam gyvenimui turinčiais klausimais. Tyrimą, kurį 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn. atliko bendrovė „Kantar“, kartu užsakė Europos Parlamentas ir Europos Komisija.
Konferencija dėl Europos ateities
Trys ketvirtadaliai europiečių laikosi nuomonės, kad Konferencija dėl Europos ateities teigiamai paveiks demokratiją ES: 76 proc. sutinka, kad ji yra didelės pažangos demokratijos srityje ES ženklas; kiekvienoje ES valstybėje narėje šiai nuomonei pritaria aiški dauguma.
Piliečių balsas ES
Labai didelė dalis europiečių (92 proc.) visose valstybėse narėse ragina užtikrinti, kad į piliečių balsą būtų „labiau atsižvelgiama priimant sprendimus, susijusius su Europos ateitimi“.
Nors balsavimas per Europos Parlamento rinkimus aiškiai laikomas veiksmingiausiu būdu užtikrinti, kad ES lygmens sprendimų priėmėjai įsiklausytų į piliečių balsą (tam pritaria 55 proc. respondentų), tvirtai pritariama tam, kad ES piliečių balsas turėtų turėti didesnį svorį priimant sprendimus, susijusius su Europos ateitimi.
45 proc. europiečių sakosi „gana palaikantys ES, tačiau ne taip, kaip buvo suvokiama iki šiol“.
Europos ateitis
Šeši iš dešimties europiečių sutinka, kad koronaviruso krizė privertė juos susimąstyti apie Europos Sąjungos ateitį; 39 proc. jų su šituo nesutinka.
Pranašumai ir iššūkiai
Europiečių nuomone, pagrindiniai ES pranašumai yra jos pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui (32 proc.) bei jos ekonominė, pramoninė ir prekybinė galia (30 proc.).
Klimato kaita aiškiai laikoma svarbiausiu ES ateitį paveiksiančiu pasauliniu iššūkiu: svarbiausia problema ją įvardijo 45 proc. europiečių. Antra ir trečia dažniausiai minėta problema, kurią nurodė panašus skaičius europiečių, yra terorizmas (38 proc.) ir su sveikata susijusios rizikos (37 proc.).